- tumulys
- tumulỹs sm. (3b) NdŽ žr. tumulas: 1. Toks tumulys matyties Vkš. 2. Plt Žmonys tumuliaĩs virsta iš bažnyčios Užv. 3. Brs Kažin kieno bitys išspietė; mačiau belekąs didžiausis tumulỹs Plt. 4. sing. sutirštėjęs viralas, tumė: Kas par tumulỹs išejo – ta tirštybė DūnŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.